išvirinti

išvìrinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57 1. SD¹204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvìrys katele Gd. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į kraujus Plt. Mes tai išvìrydavom [grybus], tai karštus su druska suslegiam Kp. Tas avižas išvìrina, daugiau išdžiovina, labai skanios būva kruopos Pš. Tu išvìrink bulbas, dabok, kad nesušustų Mlt. | refl. Š, KŽ: Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi D16. ║ kaitinant pagaminti degtinės: Tuo tarpu čėrkelė su krupniku ejo apsukuo, mat saldžiai išvirinta [degtinė] duodas gertie Sz. Ji (seselė) užkais, išvìrins arielkėlės mums saldžios JV685. 2. užvirinti: Nevartoti pieno neišvìrinus KŽ. Vandenį tik išvìrinau Krm. Sveikas visas vanduo, išvìrintas Dg. | refl. KŽ. 3. kurį laiką virinti: Greibk, kiek čia išvìrinsi! Krš. 4. verdant pašalinti riebalus: Išvirintoms parūgoms rūgštinti viralą teleido gavėnio[je] [kunigai] Šts. 5. ilgai verdant per daug suminkštinti: Mėsa smunka nuo kaulo, kad per daug išvìrinta JT513. 6. Sln verdant padaryti vaistinį nuovirą: Išvìrinti gydomų žolelių NdŽ. Avižoms [gydosi], kad dideliai kosulys užeita: išvìrinti anas [v]andenė[je] ir, kaip galì kentėt, kojas merkti Yl. Kai karvė po telioko neapsičystija, tada duoda karvei gerti išvirinę česnakų LTR(Slk). Gyvatę sugaudavo, išvìrydavo i duodavo kiaulėm po biškį dėl apetito Bsg. Avispirų išvìrinau su beržo lapais, užgirdžiau Plt. | refl. tr.: Avietės metūges susidžiovinę, išsivirinę geria nuo kosulio Sln. ║ Plvn, Lš verdant (ppr. žieves) pagaminti augalinių dažų: Juodalksnio žieves išvìrina, ir drobinius gerai nukanda Šmn. Ar ąžuolo žievės, ar alksnio išvìrina išvìrina Sd. Alksnius nuskusi, išvìrysi ir daugiau kiši tas vilnas Škn. ║ ilgai kaitinant, verdant išdezinfekuoti: Jeigu puodus išvìrinsi, uogos nėkumet nepelės Vkš. 7. DŽ verdant pelenų šarme padaryti švaresnį: Išvìrinę rūbus išgręžiam ir džiovinam LzŽ. Išvìrins pelenūse drabužius Klk. Išvìrina [skalbinius] į pelenus įmetę Žlp. Priverps priverps tų gijų, pasku išvìrins pelenūse, pakabins an kartės i šals ir apsnigs, pabūs ir išbals, suminkštės End. Siūlus baldžia, išvìrina tuos pelenuos Kpr. Ka jau suverpi, išvìrina tas [linų, pakulų] gijas, išbaldo Gsč. Sumerksi tujau prinešiotų drabužių, išvìrinsi Skd. Mačiau [nešvarų] koštuvį, misliju, duokit išvìrinsiu Žl. Išvìrinsi, būdavo, drapanas pelenuos, velėt žiemą išeini, tai net pyška kultuvė Slm. Rūbai išvìryta, pilna virtuvė garų Pv. Būdavo tokia linų spalva, ka jos neišvìrysi, tamsi Bsg. | refl. Vdn: Išsivìrydavo, gražūs būdavo drabužiai – balti balti Bsg. ║ Trkn verdant padaryti šarmą: Išvìrinti, išplikyti pelenai KII11. Skalbdavo gi drapanas su šarmu, pelenus išvìrina, nupilia nuo pelenų Ppl. 8. Vkš išplikyti, išdeginti (verdančiu vandeniu): Išvìrino jurginus po langu su verdančiu [v]andeniu Krš. Ana šliūkšt akysna, ir išvirino LKKIX220(Dv). 9. Žž kaitinant, verdant padaryti liaunesnį ar atsparesnį, užgrūdinti: Paskuo anus (šiaudus) išvìrinau, kad anie nelūžinėtų [pinant] Žlb. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvirina, ka kaip bulvė, ka išverda Vž. Ąžuolinės pintys, kap jas išvirina pelenuosa ir an kulbės padėję kirviapente gerai išdaužo, būna geras pūzdras skiltuvu ugnį inskelt Lš. 10. prk. smarkiai kaitinant išdeginti, nusvilinti: Saulė burokus išvìrino, kaži ar beatsigaus Vkš. Bus audra: vėjas atžagaria ranka purto medžius, blaško saulės išvirintus lapus E.Miež.

◊ ausìs išvìrinti primušti: Išvìrino gerai ausìs, ir įgavo baimės Vvr.

gálvą išvìrinti išvarginti: Tegu kiti galvas virina, o aš savą galvą jau išvìrinus Al.

\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti